- juo
- 2 juõ adv., júo 1. labiau: Dukart júo eitum čia nekaip ten J. Júo šiltai (juo šilta), kad su barzda, nenusiskutęs J. Rinkom zuikio spiras vištoms, kad juõ dėtų Dr. Kai nieko nededu ant danties, tai júo skauda Alk. Kad paties tėvo nebuvo namie, tai juo (juo labiau, kuo labiau) reikėjo žiūrėti namų J.Jabl. Sėskis, juo vištos dės Šts. Pamirkykis duoną taukuose, juo skaniai bus J.Jabl. Tu žinai, aš jau juõ nebžinau, aš jaunesnė Šts. Pri angos juõ buvau ir išbėgau Šts. Kas juõ naujo begirdėti? Šts. Palanga kitoki vieta juo, todėl ir brangu viskas Dr. Tą pirma sušelpk, kurs juo didesniai reikalau[ja] ratunko P. Dar juo į rytus vadino kraštą Letgalija S.Dauk. Asloje paties namo juo į kampą kamaros linkui buvo duobė iškasta FrnS190 Kas tau juo jau (juo labiau, ypač) patinka? DŽ. Todėlei eš noriu juo myliai girtiesi silpnybėsu mano VlnE36. 2. dar: Aš jam tai kelis sykius uždraudžiau, ale jis tai júo labiaus daro K. Ir turės rytoj būti kaip šiandieną ir juo daugiaus CII864. Kad pagirdžiau, juo gražesnis RD101. Kai užsėdau, juo spraunesnis KlvD92. Skaityti tuos juo veikiaus mokytų Mž16. O jie juo daugiaus šaukė BPI381.
Dictionary of the Lithuanian Language.